Lietuvi� kalba � i� balt� prokalb�s kilusi lietuvi� tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybin�, o Europos S�jungoje � viena i� oficiali�j� kalb�. Lietuvi�kai kalba apie tris milijonus �moni� (dauguma j� gyvena Lietuvoje). Drauge su latvi�, mirusiomis pr�s�, jotvingi� ir kitomis balt� kalbomis, priklauso indoeuropie�i� kalb� �eimos balt� kalb� grupei.
Pirmieji lietuvi� kalbos ra�ytiniai paminklai atsirado v�lokai, apie XVI a., ta�iau net dabartin� lietuvi� kalba pasi�ymi dideliu archaji�kumu (ypa� varda�od�i� linksniavimo srityje).[3] Foneti�kai ir morfologi�kai konservatyvi lietuvi� kalba �ymiai artimesn� balt� prokalbei negu naujovi�kesn� latvi� kalba.[4] Lietuvi� kalba � archaji�kiausia i� gyv�j� indoeuropie�i� kalb�, i�saugojusi daugyb� indoeuropie�i� prokalb�s ypatybi�.[5]
Lietuvi� kalba skirstoma � dvi pagrindines tarmes: auk�tai�i� ir �emai�i�. Dabartin� bendrin� lietuvi� kalba grind�iama vakar� auk�tai�i� kauni�ki� patarme.
Lietuvi� kalboje yra 45 priebalsin�s ir 13 balsini� fonem� (�skaitant ir vartojamas tik skoliniuose). B�dingos mink�t�j� ir kiet�j� priebalsi� poros, skiriamas balsi� ilgumas. Kirtis � laisvas, tariamos priegaid�s, ta�iau ra�te kirtis ir priegaid�s paprastai ne�ymimi.
Morfologi�kai lietuvi� kalba yra fleksin�. Sintaks� pasi�ymi palyginti laisva �od�i� tvarka, pagrindin� �od�i� tvarka sakinyje � SVO (veiksnys � tarinys � papildinys). �odyno daugum� sudaro veldiniai, tarp skolini� vyrauja slavizmai ir germanizmai.
Kalba u�ra�oma papildyta lotyn� ab�c�le, vartojamos 32 raid�s.